Kas bus po to, kada tave pames?
Tarp svetimų kada tu pasiklysi?
Kai nemaldysi širstančio savęs,
Kai be atsakymų ir klausimai, ir lygtys?
Tik daug tamsos – ilgos tirštos tamsos.
Lyg degutuoti rožinio karoliai.
Ar Dievas duos? Ne, Jis tikrai neduos
Šiltos pastogės, viralo ir guolio.
Ruduo už lango. Vienuma jausmuos,
O mintyse – nė jokio orientyro.
Budėti? Kam? Miegot ir nesapnuot,
Iki akiduobių kai kūne slūgso žvyras,
Be kibirkšties ataušę pelenai
Ir šilumos ten veltui ieško vėjas.
Jeigu pames, turbūt atgyvenai,
Paleiski šaką. Ne. Matai – šviesėja.
Štai siluetai. Lyg ir pažinai,
Bandai suderinti atmintyje dėlionę.
Šviesa tik tunelyje? Ne, nebūtinai,
Tačiau lašai ten tiktai jūros skonio.