Toj ypatingoje tyloj
Be žodžių kiautų suplaktas visų prasmių kokteilis,
Tik prisišlieju, 
Kad geriau pajusčiau tvinksnius.
Pro lūpų šliuzą garso neišleidžiu,
Jokių užuominų – tu pats mįsles įminsi,
Nes moters jausenos lai lieka užu žodžių,
Nuo odos šilko susisemk paglostymais.
Nepadoru vapėti apie grožį,
Kuris per laiką raukšlėmis užklostomas.
Yra esmė.
Geriau jos neįvardinti,
Kad bemiegodamas kada neapsiriktum.
Didi tyla.
Viens kito saugom garbę
Ir bendras vakaras nesiskiria nuo ryto.