Degi tu esaties liepsna,
Kad laikinumo pirštai nepaliestų,
Iš saujos atgniaužtos nušvis diena,
Kad meilė ilgesiu ir pagarba vis šviestų...
Tik neuždenk šviesos... Ar meilė gali būt šiurkšti?
Tylos gelmėj tikrieji žodžiai žydi...
Diena – lyg pažadas vilties
Mintis, jausmus, širdies dosnumą lydi.
Atleisti noriu, prisimint – taip pat,
Juk meilė vėstančius namus sušildo...
Kas geba laimės pasagą surast,
Tas Dievo priedermę – mylėti – pildo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-09-25 14:23:32
Tylos gelmėj tikrieji žodžiai žydi... Taip, tokia tiesa. Gražiai išsakyta.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-09-22 21:53:37
Gražios gyvos eilės
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-09-22 08:54:13
Glaudžiu šiuos puikius žodžius...