Išdygo, sulapojo džiaugsmo ilgesys –
Taip netikėtai vakaras atėjo,
Žvaigždėta tyluma nakties
Gerumą ir atodūsius pasėjo...
Sekmadienio tyla šviesi
Į trapią, skaudžią mūsų žemę
Dalija gėrį... Dieve, Tu esi...
Iš tos versmės diena gerumą semia...
Padangė didelė. Pražils lietus
Ir neš su vėju žodžių prasmę.
Sekmadienio tyla šviesi
Man dovanoja BŪTIES esmę...
Kai varpas maldai šauks visus,
Aš sielos virpesy priglusiu...
Sekmadienio tyloj šviesioj
Jau ne našta, o džiaugsmas būsiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-09-19 14:04:40
Nuostabios šviesios eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-19 12:05:51
Nuoširdžios bei dvasingos eilės.
Vartotojas (-a): Violeta-Ferdinan
Sukurta: 2018-09-18 21:05:34
puiku