Neprišauk lietaus

Neprišauk lietaus,
dar ne.
Dar akių drėgmės užtenka.
O rytais
tokia gaivi rasa
nuo pražilusių klevų
į žemę krenta.
Vaikšto moters vieniša dalia
rudenėjančia alėja.
Pilko debesies fone
miršta žodžiai, ištarti svaigaus
pavasarinio vėjo.

2018 09 15
Mira Mira

2018-09-16 08:18:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-09-19 09:52:39

Jausmingos eilės kupinos švelnaus ilgesio.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2018-09-17 15:42:25

Tikrai kabina toks kalbėjimas. Tik norėčiau skambesnės pabaigos –
( Pilko debesies fone
miršta žodžiai, ištarti svaigaus
pavasarinio vėjo.)

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-09-17 14:14:37

Gražu.

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2018-09-17 09:49:00

Įtaigus rudenėjančios alėjos ir svaigaus pavasarinio vėjo kontrastas, žavūs žodžiai...

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-09-16 17:51:31

Rudenėjanti alėja, žinoma, pakvies į apmąstymų pasaulį...