Gentis suplyšta, jeigu žodžiai – kevalai,
Kur melo kirmėlės vedlių įleistos tarpsta.
Todėl ir purvo nenusivalai,
Nes jį regi nuo lopšio iki karsto.
Tribūnoj himnai, sieloje – špyga.
Ir tu dvejoji – čiulpti ar įkąsti?
Plaukuotas melas, tik tiesa nuoga –
Ne už idėją karas, bet už riebų kąsnį.
Tėvai palikdavo vaikams laukus, miškus,
O čia – gal Tvanas? Suodina dykynė.
Tavęs nėra, nebuvo ir nebus.
Karalius nuogas. Ir mirtis už žinią.
Tad žvanga ginklai virš tuščių laukų,
O už blizgių fasadų dvokia sąvartynai.
Gentis suplyšo. Likom aš ir tu.
Tiesos bus tiek, kiek bus alaus ir vyno.
Kam prablaivėjimas? Jis pernelyg klaikus,
Kad atlaikytų individo protas.
Aprauda motinos išskridusius vaikus.
Nes viskas perkama. Išduota, kai parduota.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-13 11:59:18
Tikrovė, kuri lenda, kaip yla iš maišo.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-10 21:04:17
Realu, juk visa tai yra mūsų šalyje. Geras tekstas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-09-10 10:25:44
be galo stipru ir tikra
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2018-09-08 16:12:05
Arkliavagių ir smuklininkų mugėj
parduodam Lietuvą savi, ne svetimi.
Ir kertam Lietuvą kaip sodą,
Apsvaigę viltimi, o ne žiedais.
Keturios eilutės iš Tautvydo Buslevičiaus eilėraščio „Skelbimas“, 1992 lapkritis „Kauno diena“. Keliu sau klausimą: kiek tame „pardavime“ yra ir mano kaltės? Dažnai paklausiu sutiktų aplinkinių, visi tarsi susitarę sako: čia mano kaltės nėra...O iš tiesų? Matom ir tylim...mes maži ir niekas mūsų neklauso. Tiesa, taip. Arvydas Juozaitis: jei neliks čia Lietuvos, neliks ir globalios... sunki ši išsivaikščiojimo liga, o vaistai? Išdavystė ne tik valdžios ir „elito“, sutikime su Tautvydu „savi, ne svetimi“. Dėkui, Nijole, už pilietiškumą ir drąsą sakyti garsiai tiesą. Pamąstykime visi šia skaudžia tema.