Voras tyloje

Liksiu savo tyloje
skandalinguoju voru,
tinklus kitiems beraizgančiu.
Išvaizda baisi?
O kas už jos?
Retas jūsų to kada paklausiate.
Savo tyloje sugersiu rasą,
vėstančių rytų gaivas.
Debesis tiktai juodus
širdimi priglausiu,
tik be sidabrinių atšvaitų.
Ant labai gražiai
išgrįsto tako rasti aštrų
akmenėlį nesunku.
Liksiu savo tyloje voru,
beprasmiškai mėginančiu,
pasigauti laimės kąsnį,
sukurptą iš dulkių keturių kampų.
Skandalingas voras?
Bet neprašo jį vaišint kaskart
sula iš pavasario beržų.


2018 08 29
Mira Mira

2018-09-06 11:57:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-09-06 18:39:48

Tokia jau visų mūsų dalia, kad išgyventi po saule, vienokiu ar kitokiu būdu privalome grumtis. Už mažylius grumiasi tėvai, o vėliau tenka patiems. Toks visų gyvų organizmų likimas.
Na, o dėl laimės, niekas nežino, kur ji slypi. Kartais atrodo, kad pavyko nutverti laimės paukštę už uodegos, o ji purpt ir nuskrido, aptėškusi purvinais purslais.