Ruduo
o vakarai suklaupę
prieš liepsnelę
sielą virpins
graudžiom raudom
bei ašarų lietum
nuobodžiai durų
vyriai virkaus
ir kamine
kauks vėjo
užspeistas ruduo
vorai aptingę
narplios siūlų giją
kai tyloje rims
vieniša naktis
tiktai eilėraščiai
tikrieji mano broliai
skausmingai gims
bedalėj delčioje
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-09-10 21:13:09
Daugybė išgyvenimų... O eilėraščio gimimas - tarsi atgava.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-09-06 21:03:27
Tai lyrinis atsivėrimas, kurį sukelia poetei gyvenimo tikrovė. Todėl jo turinys yra ištisa gama jausmų.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2018-09-06 11:39:11
Jauki ugnelė, prie kurios šyla eilėraščiai. Koks gimdymas be skausmo? Rudeninės nuotaikos lipnios kaip voratinkliai. Bet ir rudenį reikia gyventi... Juk dar prieš akis ir tamsiausi mėnesiai, ir žiemos pažnaibymai. Laikykimės.