Pilkam brėkšme
Ryškėja naktyje slypėję siluetai,
Dar smailės kontūrų kol kas nešoka vėjy,
Bet mintys tariasi, 
Save kur šiandien dėti –
Tarsi sijoja, ko labai norėjai.
Už horizonto spinduliui pakirdus,
Bus aplinkybės ir veiksmai bent aiškūs.
It pirmą kartą aptinki krūtinėj širdį
Ir džiaugsmo sūkurius – 
Be adresato laiškus.
Prabust ir skristi!
Ne lėtai klibėti,
Kai tu atsiveri ir su diena aušroji.
Kokia palaima jausti trauką glėbio – 
Lyg būtų vartai atsivėrę rojaus.
Ar labas?
Labas.
Abejonė tirpsta.
Nelyg glamonė tebetvyro rūkas.
Esmių prasmes sukruto gaudyt pirštai.
Kas tu?
Praeivis?
Laimės atvirukas.