Nežinojau, kur tave surasti –
Mėnesienoj žiebės žvaigždės tyliai...
Vėjas taršė  plaukus mano,
O klevai šnibždėjosi nebyliai...
Ir be žodžių jie suprato vienas kitą,
Nušlamėjo, nušiureno meilės gaidos,
Nežinojau, kur tave surasti,
O gyvenimo saulutė leidos...
Leidos pamažu, be riksmo,
Be triukšmingų žodžių ar dejonių...
Nežinau juk, kur tavęs ieškoti,
Tik jaučiu, kad baigiasi kelionė...