Neklausk, kas aš esu - 
Esybė ant piliulės pavadėlio.
Kiek beraičiausi, nepabėgau
Nei nuo taisyklių, nei sistemų.
Klausausi nemigo nakty,
Kaip aršiai ambrija kieme sargaujantis šuva
Ir nerimauju,
Gal manęs į pilką pilnatį it pasmerktąją išsivest ateina
Kažkas, neleidžiantis jutimais atpažint,
Toks priešiškas, toks svetimas - 
Kitaip ar šuo draskytųsi ir springdamas iš įniršio ar lotų?
Valio nedidelei piliulei.
Ji dėl šventos ramybės jutimus išjungs.
Į palaimingą snaudulį pilkosios valandos
Panirs išlyginti nuo raukšių neuronai
Ir lovoje lig tol padėtos apverstos akėčios
Apglėbs minkštučiais patalais.
Nutolo ir nutilo šuo.
Lai bus palaimintas toks patvarus visuotinaime kitime ryšys.
Nors ne už ačiū.
Atrodo, kad piliulė dar ne paskutinė

...prie kūno rastas vaistų buteliukas buvo tuščias.