Nuplakit ir sudeginkit mane,
Išpjaukit ant kaktos didžiausia
Gėdos žymę.
Nieko nesakysiu, paslapties aš neišduosiu,
Neištarsiu, nesušnypšiu, neraudosiu,
Nežinosit ar ragavau aš to vaisiaus saldaus,
Ar teko bent užuosti sodrų kvapą
Nuodėmės savos.
Vadinkit ragana, begėde ar paleistuve,
Iš gyvenimo aš tik vieno geidžiau.
Meskit akmenį, beširdžiai,
Jei kada negeidėt tos nuodėmės patirti.
Sukraukit laužą  iš ąžuolų ir eglių,
Užpilkit žibalo su mano krauju,
Aš tos nuodėmės neišsižadėsiu
Juk visi išprotėjusiomis širdimis jos geidžiat,
Nelabajam krauju pasirašytumėt, jei tik kruopelę to
Galėtumėt patirt.
Pavargau, nieko jau neslėpsiu:
Ragavau to vaisiaus aš ne vieną kartą.
Tai, už ką mane dabar kankinat,
Angelai ir paukščiai, visi aukščiausieji
Ir dievai
LAISVE vadina.