Ar ataneš man saulų vėja runkas?
Ar begedas marga paukštela žaliam berži ?
Ti, kur beržynai, gojai, tava gimtas lunkas,
Ti, kur gesme pati iš dūšias dūšian veržias.
Ar ataneš man saulų vakaras nuraudįs,
Kai tylų parskras virksmas drabulas.
Kai mana lūpas tava žadį lūpam gauda,
Kai tavįs nekadu nateis, tiktai mylas.
Žinau, kas ataneš man saulų ryta vėjas.
Ažukabinsiu jų aš ant žalių beržų.
Vaidinsis man, kad niekur nebuvai išejįs.
Skambes gesme viršūnėje ir bus labai graudu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2018-08-27 09:57:08
Nusinešiau. Ko gero, turėtų būti: "Žinau, kad ataneš " ir t. t. graži ir daininga
aukštaitiška tarmė.
Vartotojas (-a): kava
Sukurta: 2018-08-26 22:37:37
Tarmė mus gelbėja. Keista, kad taip pasakiau. Juk savo nelaimei aš beveik neturiu tarmės. Tikrai jaudina tas kažkoks prigimtinis tarmės cinkelis.