Aš godi.
Man visko reikia.
Mano praeities ir mano dabarties.
Ir to, kas bus,
kai duris užtrenks man
dangus su savo
pragaištinga motinėle išmintim.
Godi esu rasotųjų palaukių,
miesto dulkių,
smogu prisirpusio lietaus.
Neliepkit man
atsižadėti laiko,
kai aistrose bijūnų raudonų
saldžiai svaigau.
Išeidama paliksiu savo plaukus
sklandyti vėjyje,
plaukioti upe.
Kad vėl galėčiau saule pasidžiaugti,
o naktyje atgimčiau
painiam vorų tinkle nenuorama dvasia.

2018 08 21