Tu toks nematomas ir nepaliečiamas,
dar tik svajonėse rusenantis,
dar tik iliuzija menkai tešviečianti,
bet jau žmogus lyg lapas vėjyje plazdenantis.
Tokia gležna, vos juntama iliuzija,
lyg vėjo kvapas vos užuolaidą praskleidęs,
lyg rūko debesys pradingę saulei kylant,
lyg grūdas, besiveržiantis į šviesą.
Prakalęs žemės plutą akimis į dangų kyla.
Nauja pradžia, nauja gyvybė,
nauja tėkmė į laiko upę įsiliejusi.
Nauja srovė, nauja giesmė, linų žydėjimas,
nauja viltis, drugių plazdėjimas,
bet jau žmogus lyg lapas vėjyje.
Nauja iliuzija pavasario žydėjime...

2018-07-31