Nejau išeisime visi maldų nesukalbėję
Už Motiną, už Tėvą, Sūnų – už visus,
Kurie mums šitą Žemę mūsų rankoms patikėjo,
O kas be mūsų šitoj žemėj bus?
 
Nejau nebepataikysime į pėdas pranokėjų,
Nejau apleis mūs triūsą rūškanas dangus,
Marija, mums Tavęs ir Tavo sopulio reikėjo –
Nuo amžių šitaip buvo ir lai per amžius bus.
 
Marija, Gyvasties, Vilties ir Viešpaties pilnoji,
Kas mes šioj Žemėj be Tavęs?
Žolynų vainikus tau žydinčius aukojam –
Nejau ir ta viltis kaip kibirkštis užges?
 
Pakelk mūs širdis, tau kritusias po kojom –
Kas mus iš klystkelių į kelią beparves?