Margasparnis drugys vejas vasarą pievų žiedais,
o ji tolsta lyg jūroje blaškomas laivas,
o ji lekia išskleidus spalvotus sparnus
ir žiedai ima degti nuo saulės karštų bučinių,
vėjas žiedlapius neša lyg burinį laivą.
Mano vasara saulės pilna, brenda tyliai
į ežero vandenį vėsų, nesakyk, kad išeisi su ja,
nesakyk, kad nutils žalio žiogo daina
ir šešėliai nakties apgaubs vasaros miestą.
Margasparniai drugiai su žiedais nuplasnos.
Liksim mes po žvaigždėtu rugpjūčio dangum,
lauksim krintant žvaigždės iš vaiskios pilnaties,
žalias žiogas užsnūs, smuiko stygos sutrūks,
atkeliaus kloniais miegas saldus.
Žiedų jūra išplauksi į vasaros miestą,
ten kur sklando žolynų dvasia,
ten kur vasara rausvina skruostą...

2018-08-07