Ištvermingas takažolės būdas –
Glostyt einančių, trypiančių kojas,
Apsivyti kulkšnis. Tarsi ji suturėti galėtų,
Bet bergždžia pastanga –
Kas bešaknis, tolyn nurisnoja
(Ieško Dievos skirtos, o gal nesamos vietos).
Išsidriekęs liemuo
Nuolankumo seniokiško sklidinas.
Tarpsta lapų smulkmė,
Apsirėdžiusi dulkių graimu.
Ištvermingų šaknų
Ir to būvio ar kas bepavydi?
Nebeklausia skubrus, ar takažole būt nesunku?
Nieks neprašo atleist
Sužalojęs, nudrėskęs, sutrynęs
Ar nubraukęs rasas
Nuo viršūnės kerotos gulsčios.
Ar, takažole, tu 
Mums ne ženklas graudingas Tėvynės?
Ar krašte tolimam
Kas po kojom štai taip pasiklos?