O juk buvo ne taip
Ir tyla neskambėjo
Žalvariniais kamienais pušų.
Tarsi buvo čia pat – nesustojo, praėjo,
Ne be pėdsakų, ne be žymių.

O juk buvo ne taip
Ir ne tie žodžiai krito
(Ar vertėjo juos mums išsakyt?)
Nukamuota kankinos lig auštančio ryto
Taip ilga ir bemiegė naktis.

O juk buvo ne taip...
Nesakyk, kad neskauda,
Kad jau viskas – seniai, jau seniai...
Blėsta plėnys kadaise neuždegto laužo,
Atminimų skaudžių pelenai.

Viskas buvo ne taip,
Kaip abu mes norėjom,
O norėjom juk šitiek nedaug....
Pasisuko nuo pamario vėstantis vėjas –
Bus, atrodo, lietaus...