Kartą sapnavau, kad plaukiu Jordano upe,
bet buvo baisiai šaltas vanduo –
Poncijus Pilotas pasinaudos atgaila skubia –
nusiplaus rankas vandeniu tuo.
Nuo tada šventų upių daugiau nesapnuoju,
o jos net sapnuose nebeprašo aukų.
Gyvenu rimtai – laiku realiu esamuoju –
ir nesistebiu, jog į dangų augu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-08-16 10:44:54
Jau norėjau sakyti, kad ne kažin ką supratau, bet kadangi poezija daugiau jaučiama negu aiškinama racionaliai, tai apsiraminau ir kažkur levituoju.
Be to, iš šiokio tokio išsilavinimo žinau, kad Jordanas yra pomirtinio gyvenimo upė. Iš to galima išsiplukdyti įvairių interpretacijų (apie nesvetingą, atšiaurų gyvenimą, tėkmę ir t. t.). Galimybių teikia ir poetų bei buitinių filosofų pamėgta sapno-gyvenimo samplaika (kai neaišku, kas yra tikriau, kur sąmonė, kur pasąmonė ir užsąmonė, o kur nesąmonė).
Sapnas kaip gyvenimas – cool.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-09 17:17:26
Originalu.