Kai žvaigždės krito iš dangaus
rugpiūčio naktį tylią,
tu į šią žemę atėjai 
žvaigždžių taku taip tyliai, tyliai.
O gal suplyšo žydinti žvaigždėm naktis,
nuo tavo pirmo riksmo.
O gal kai užgimė tava žvaigždė,
pusiau dangus kai plyšo,
šviesa užpildė žemę šią,
lyg angelas iš žvaigždžių tako grįžo.
Kartu su paukščiais besiruošiančiais išskrist,
tu įkvėpei šios žemės kvapo.
Kada kvepėjo vėjas žydinčiais laukais,
tava žvaigždė užsidegė aukštai, aukštai
prieš daugel metų.
Bet neskaičiuokim jų, teeina jie savu taku,
dar daug stočių nepasiektų,
žolynai dar taip svaigiai kvepia.

2018.08.02.