Santrauka:
Senokai ką beraičiau poezijos forma. Pamiršau viską, kaip atrodo, kaip kuriama. Po pauzės – pirmas bėgis.
Visi tolimi veidai pasirodo mįslingi
Tarsi alchemiko užrašai
Negirdėtos melodijos vingiuose.
Kas iš to, jei vėjas delne
Nesugroja savo melodijos.
Visgi tiesa slepiasi ne ten,
Kur bėga smalsuoliai paieškoti lobių.
Kas kita – jausmai, kuriuos
Sudėtinga padirbti tarsi kupiūras.
Viskas išlenda, viskas tarsi ylos.
Toks greitkelis, kurio nė už ką
Nesirenku. Lieka tik saujos.
Jose – tolimi veidai ir tai kas kita.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-08-09 12:33:07
puikiai pamintyta
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-08 00:10:51
Miela miniatiūra.
Lai dažniau Jus lanko Mūza.