Santrauka:
Improvizacija po improvizacinio spektaklio „Pasikalbėk su manimi eilėmis“
Nepamenu eilėraščio,
To, kuriame gyvenai...
Išėjęs ant mano žalios
Taburetės prisėdai.
Neturėjau tokios niekada...
Bet ilgai
Kalbėjom tamsoj,
Buvo liūdna, nors giedra...
Spėjo žilstelt plaukai,
O ašaras keitė lietus,
Kartais – sniegas...
Mes sėdėjom ilgai
Ant vienos taburetės,
Nors atsinešiau kėdę...
Bet ant jos įsitaisė katė,
O tu vėl sugrįžai
Į eilėraštį
Tiktai aš neprisimenu jo...
Bet negėda...
2018 m. liepos 23 d., Palanga
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-07 17:54:05
Esmė ne eilėraštyje, kurio neprisimenate, o JAME ir pokalbyje su juo.
Katė – paslapties, sumanumo, išminties, mokėjimo išsisukti iš keblios padėties simbolis. Ne visada katė maišo, bet kartais ir gelbsti, tik nereikia jos skriausti.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-08-07 15:58:38
Jautrus prisiminimas tik be eilėraščio...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-08-07 15:04:48
Įsimintinas...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2018-08-03 18:06:39
O, Dievulėliau, kaip gražu...