Suglumintas
Drovių vilkauogių
Bėgu slėptis miške
Nuo medžių,
Nes žinau,
Tu ateisi,
O aš
Dar per silpnas,
Kad vėl
Nenuskęsčiau...
Rytas žnaibo
Rasotus skruostus,
Kiša drugį
Kažkur tarp menčių –
Tik nereikia!
Nereikia paguodos
Laiškuose
Paliktuos ant slenksčio.
Saulė geria rasas.
Aš mintis džiovinu
Šakose nužydėjusios liepos –
Susitikom, kada
Tu dar pynei kasas,
Na, o aš
Nebijojau gyventi...
Nežinau,
Jei paklausi, kodėl
Su tavim neišgėriau
Vilkauogių vyno
Ir kodėl jas rinkau
Nežinau...
Mano rytas
Gegutę kankina.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2018-08-03 18:12:13
Gražus lyriškas eilėraštis. Puiki pabaiga.
Vartotojas (-a): kava
Sukurta: 2018-08-02 23:30:37
privertė susimąstyti. Ačiū.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-08-02 20:09:08
Geras eil.