Pasitenkink
gyvenimu po kryžiumi.
Pati susikalei jį sau iš
žmogiškos lemties lentų.
Ant stalo tau šypsojosi
laimės ilgagrūdžiai ryžiai.
Atsainiai nubraukei šalin.
Juk jie be aukso apvadų.
Prisiminimais grįžta viskas.
Tviskantys
ir visiškai nublukę,
pajuodę lyg tamsi naktis.
Gyvenimas po kryžiumi
keistokas obeliskas
su gausa baltų grūdelių
dar nesunykusios
Tikėjimu Dangumi vilties.
2018 06 22
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kava
Sukurta: 2018-08-02 23:32:21
labai išgyventas. Net suglumau. Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-08-02 20:38:26
Mes kiekvienas gyvename po kryžiumi. Tik vienų kryžių lemties lentos būna mažai juntamos, kitų, kai nesuvokiame, kad darome klaidas ir pridedame dar savų lentų, skaudžiai smingančios į neapsaugotą mūsų sielą.
Niekas negali pasakyti tolesnio likimo, jei JIS būtų likęs prie laimės ilgagrūdžių ryžių.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-08-02 16:52:01
Kartais tokios skaudžios būna tos žmogiškos lemties lentos...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-08-02 08:11:15
Palietė, labai gilu ir prasminga.