Juodosios varnos
Nutūpė ant Vilniaus raudonų stogų.
Tupėjo, stebėjo, karksėjo ir laukė
Žinios is dangaus, koordinačių tikslių,
Katrą reiks lydėt pragaran.

Kaip dykumos vanagai
Jos supa velėna ratu,
Nenuleidžia akių,
Nenuleidžia sparnų,
Kol negaus koordinačių tikslių,
Katrą reiks lydėt pragaran.

Už klaidą ne vieną
Geidžiu aš kiekvieną
Nelemtų varnų dieną,
Kad jos negautų žinios, koordinačių tikslių,
Kad mane reik lydėt pragaran.