Laimė laikyti Laiką –
Švelniai glėby apglėbus
Naują bejėgį pavidalą,
Nesuvaldomai kurs veržias į priekį.
Kojelės dar tęvos, klumpa,
Pravirksta, tavęs žvalgosi.
Keli.
Šimtą kartų. Nesunkiai – 
Iš meilės tikros pagalbos.
Tai kitas lygmuo – 
Glausti Laiką,
Kai jis tik suspurda ir bėga,
Pajust savo poreikių saiką,
Kantrybės aibę sieloje,
Pajust būtį esant it pasaką,
Kai skrybėlėj – kepalas duonos.

Ką rasi trobelėj palaikėj?
Tik ilgesiu gyvą
Madoną.