Ant pilkai melsvo debesies
Prisėdo pailsėti saulė.
Kaip tu šį vakarą jauties
Šešėlių iškreiptam pasauly?
 
Ką tu šį vakarą veiki
Saulėlydžio tylioj alėjoj,
Kai šoka žuvys vandeny,
Kai alpsta vasara be vėjo?
 
Pridėjęs delną prie akių,
It paukštį laukdamas išvysti,
Su šelmišku akių blyksniu
Nusišypsojęs lyg jaunystėj.

Žemyn nuslysta spinduliai
Auksinėm sruogom vakarėjant
Ir uždega kažką giliai,
Ko užgesinti dar nespėjom.