Taip gražiai apie viską.
Apie meilę prie metų obelisko.
Apie girią, iškirstą, nes ošė
ir globojo žvėrį lokį.
Apie gyvenimą ir mirtį, nemirtingumą,
amžiną šviesą, amžiną tamsą.
Ramybę pastumiu pečiu.
Tegul miestas triukšmingai gaudžia.
Apie viską gražiai, kas tauru, kas šventa.
Rodos, taurė sklidina aušros
ir negesinamo vakaro gaisro.
O širdis ne naktų sutemos,
pirmų spindulių aistros toliau vaikosi.
Ramybę pastumiu pečiu.
Tegul miestas triukšmingai gaudžia.
Apie viską gražiai.
Apie smogą ir lietaus debesų tankį.
Apie į Žemę lekiantį grėsmingąjį meteoritą.
Apie prinokusį obuolį, nebūtinai alyvinį,
savo ieškojimų, atradimų keliu riedantį.
Apie visą gražiai prie žilo metų obelisko.
Ramybę pastumiu pečiu.
Tegul miestas triukšmingai gaudžia.
2018 07 14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-07-22 07:22:43
Originaliai pateiktos prasmingos mintys.
Aš tiktai suabejojau ar galima gražiai apie mūsų pačių sukeltus neigiamus reiškinius: iškirstą girią, smogą t.y. žmogaus neprotingą įsikišimą į gamtą...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2018-07-21 22:56:54
Ramybę pastumiu pečiu ... man kiek užstrigo žodis – pečiu, šiaip gilios mintys