Kur pakrantė neatmena pėdų,
Noriu tau paukščio plunksna rašyti...
Kas iš to – bangos plauna, nubėga –
Neberanda šio laiško nieks rytą...

Gal gerai, nes tikriausiai nelemta,
Kad žmogaus akys jį pamatytų.
Mindžikuoja žuvėdra ant kranto
Iš vaizduotės –  purslai jūros liko...

Na, o aš – nežinau, ar tuštėju,
O gal priešingai – dėsniai kitokie...
Tad paleidžiu ir plunksną pavėjui –
Dar baltesnė, žuvėdra, man moki...

2018 m. liepos 7 d.