Apie ką galvojate, Dalija?
 
 Apie gyvenimą..
Stribas – visi žinojo.
Visų trijų dukrelių akelės tamsiai pilkos – į tėvą.
Tuose namuose niekas niekada nesijuokė, nedainavo. Verkė dažnai.
Kai girtas tėvas paleisdavo į darbą kumščius, motina, vedina dukrelėmis, išbėgdavo iš namų. Nuo darganų slėpdavosi autobusų stotelėj. Ilgesingais žvilgsniais palydėdavo nutolstančius autobusus. Žinojo – nepabėgs, atras visur. Išvažiuoti šeima ryžosi tik po vyro, stribo, laidotuvių – menka, užvargusi motinėlė ir trys nuostabios pilkaakės nuotakos.
Kaimynų berniukas, jau studentas, dailininkas, padėjo sukelti į mašiną skurdžią jų mantą, paskui nubėgo namo, sugrįžo su storu piešinių aplanku, ištiesė jį mergaitėms. Nė viena nepaėmė – greičiau pamiršti! Palikęs ruožą dulkių, sunkvežimis išsuko į plentą ir sunkiai gergždamas nuropojo į  kalną.
Vaikinas atsisėdo ant tuščio namo slenksčio, ilgai, iki sutemų, vartė lapus aplanke, tarsi norėtų pamatyti gyvenimą išvažiavusiųjų akimis.