Menu posmus, įstrigusius į širdį
Gyvenimo mielo dainoj.
Žodžius, kurie guodė ir virkdė
Vakarais, mėnesienų tyloj.

Kai žvelgiu į jaunystės vasarą žalią,
Vėl suspindi gražumas naktų.
Gerų žodžių,dainų tų ugnelę
Dar saugau, nors kartais graudu.

Praeitis ūkuose neišnyko,
Tik tolo kažkur už ribos.
Gera pinti dainų tų vainiką
Ir rinkti atminimų šviesoj.