Jau ašarų nėra – seniai išdžiūvo,
Ir akys žvelgia jau ramiai pro langą,
Širdies kampely nuoskauda dar tūno,
Bet vėjas gena skausmo bangą...
Jau nerimo nebus – seniai pradingo,
Kai sielą guodė vienumos šešėlis,
Jau ir gėlos nebus – jausmai nušvito:
Vėl žydi mūsų meilės gėlės...
Daug metų pralekia pro šalį,
Daug sodo obelų pražyla,
Ir negaliu vėl patikėti,
Kad horizonte saulė kyla...