Pasigendu gyvenimo
po liepa.
Su kvaituliu nakties miražų.
Su nugalėtu priekaištu,
kad visko man dar negana,
dar šitaip maža
sekundžių tikslumu išvaikščioto
lietaus, rugpjūčiui galandant dantį
į mano meilę
mėlynai rugiagėlei.
Pasigendu savęs,
ištirpstančios aušroj,
išnyrančios su vakaro painiais šešėliais,
myluojančiais tik mano dangų.
Prie mano kojų liko prisiglaudę,
šalnotos vasaros
iš gyvenimo po liepa
saulės spalvos šventėje.

2018 06 16