Paprašys tave, žodi, išeiti,
Lyg nebūtumei buvęs ant lūpų,
Lyg ne meilei sutvertas, bet keikti
Šitą žemę, jos varganą būtį.
 
Lyg nebūtum užgimęs iš jausmo,
Jam širdies ir savęs atidavęs,
Lyg žodžiu kas negarbintų – baustų
Ir tave, tavo rūškaną dalią.
 
Lyg nebūtum iš skausmo sutvertas,
Lyg nebūtumei skridęs ir kritęs,
Lyg tu būtumei niekad nevertas
Šio pasaulio, gražesnio ir kito.