Išskridom kaip paukščiai į rūką,
Nušvito padangė tyra.
O ko mes norėjom, ko trūko,
Gal žemėj iš viso nėra?
Norėjom svajoti, gyventi,
Tartum rudeninė žolė.
Net nemanėm užgesti, pasenti,
Kaip kad ta, nutrypta pakelė.
Mudu jungė nakties mėnesiena,
Prausė šaltas, rudenis lietus.
Ar žiema, ar ruduo, mums vis viena,
Mes dalijomės viską perpus...
Bėgo laikas, mes daug ką patyrėm,
Gal pavargom, gal šiaip tik sustojom.
Bet žinau niekada nesiskyrėm,
Vienas kitą kaip siena užstojom.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...