Jau seniai internete mano dėmesį stipriai patraukia naujienos apie numatomus statyti greičio matavimo radarus, naujus ribojimus, baudas, reidus ir t. t. Atrodytų, naujienos labai pozityvios – kuo labiau stengiamasi pažaboti kelių erelius, tuo mums visiems saugiau, ir tokios iniciatyvos yra labai sveikintinos. Tačiau įdomiausia dalis yra ne pačios naujienos, kiek žmonių reakcija į jas – tiek internete, tiek realiame gyvenime. Internete liejasi žmonių pykčio cunamiai, o realiame gyvenime, pritaręs tokioms iniciatyvoms, dažnai rizikuoji susipykti netgi su savo draugais. Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug žmonių, nemėgstančių tvarkos? 

Klausimas labai sudėtingas, į jį sunku atsakyti. Ir po to tie patys žmonės dejuoja – o kodėl mes gyvename blogiau, negu galėtume gyventi, kodėl vagiama, kodėl korupcija, kodėl vyksta karas keliuose... O ko jūs norite, ponai ir ponios tvarkos nemylėtojai? Nemėgstate pareigūnų bei kitų žmonių, kurie užtikrina tvarką, nemėgstate pačios  tvarkos, įstatymų, taisyklių, nemėgstate baudų, ir tuo pačiu metu norite tvarkos ir gero gyvenimo? Bet tai neįmanoma. Nes be vieno nebus kito. 

Vokietijoje, šalyje, kuri garsėja savo „ordnungu“ ir idealia tvarka, kaimynai labai greit paskambins policijai ir pasakys, kad kaimynas stiklo duženas išmetė į popieriui skirtą konteinerį. Arba kad kaimynas išvažiavo girtas kur nors. Arba kad kažkas išmetė butelį pro automobilio langą. Lietuvoje kažkodėl manoma, kad „stukalinti“ yra negerai, kad čia „zapadlo“, kad apskritai bet koks bendradarbiavimas su tvarką užtikrinančiomis struktūromis yra blogis, ir visus klausimus reikia spręsti tarpusavyje, nepainiojant ten, kaip tokie žmonės vadina, „mentų“. 

O tai yra labai blogas, neteisingas požiūris. Ir ar neatrodo logiška, kad nuvažiavę į Vokietiją – šalį, kurios kultūrai yra būdingas griežtas, smulkmeniškas taisyklių laikymasis ir skundimas už visus nusižengimus, mes matome labai tvarkingą, nublizgintą šalį ir konkrečiai, aiškiai, be jokių lyrinių nukrypimų kaip laikrodis veikiančią sistemą, kur už ginčus su pareigūnais, jei esi akivaizdžiai kaltas, tau be jokių ilgų kalbų įpaišys dar didesnę baudą, šalį, kurios ekonomika galingiausia Europoje ir gamina viską – tiksliai, kokybiškai ir su griežtu tvarkingumu. 

Ir kodėl aplankę šalis, kurioms tokio griežto ir smulkmeniško tvarkos laikymosi  kultūra ne tiek būdinga, mes matome labai pastebimai prastesnį vaizdą ir ne taip gerai funkcionuojančią sistemą visose gyvenimo srityse (ne visada idealus punktualumas, ne visada tvarkingai atliekami darbai ir t. t.)? Tokių šalių yra netgi Vakarų Europoje, bet pirštais nerodysim. 

Visi šie dalykai yra susiję. Nori  gero gyvenimo, nori tvarkos visuomenėje – pradėk nuo savęs. Būk netolerantiškas bet kokiai betvarkei, chaosui, tuo labiau – įstatymų nesilaikymui. Nebandyk pats apeiti taisyklių, o jeigu jas apeina kiti – skųsk net negalvodamas. Tokių žmonių nėra ko gailėti, jie patys sau pasirašė nuosprendį. 

Žmogiškai suprasti galima tik tuos žmones, kurie patys elgiasi žmogiškai. Jeigu žmogus padarė klaidą per neatsargumą, tarkim, netyčia apsižioplinęs įvažiavo į ką nors ir gailisi – aišku, labai blogai, bet tokį žmogų dar galima suprasti. Bet kai kas nors piktybiškai nesilaiko tvarkos, įsivaizduodamas kad įstatymai tik „lochams“, piktinasi tvarka ir ją užtikrinančiomis institucijomis – toks žmogus yra pavojingas, ir apie jo elgesį turi būti pranešta, kur reikia. Bendras interesas yra svarbiau, nei kažkokie sentimentai. 

Grįžtant prie to pačio amžino piktinimosi radarais, pareigūnų darbu ir baudomis, tai paskutinis lašas buvo įvykis Kėdainiuose, kai kažkokie veikėjai tepalais apdrėbė nežymėtą policijos automobilį, tuo metu matavusį greitį. Poelgis tikrai labai vaikiškas ir ne tik kad nepateisinamas, bet dar ir labai kvailas – na, ir ką jie tuo tikėjosi pasiekti? Kad pareigūnai nematuos greičio, nebaus pažeidėjų, leis visiems važinėti kaip nori? Nesulauksit! 

Paskaičius žmonių nuomones, dauguma pasisakančių džiaugiasi tuo, kas buvo pridirbta, dar netgi skatina, atseit čia labai gerai, taip ir toliau! Kiti siūlo dar ir padegti bei panašias nesąmones. Tokie žmonės nepagalvoja, kad tokiais savo pasisakymais atvirai skatina nusikaltimus? Nežinau, ar egzistuoja BK straipsnis už nusikaltimų ar nusižengimų skatinimą ir palaikymą – bet jeigu toks straipsnis yra, tai tikrai būčiau labai patenkintas, jeigu tokie veikėjai gautų baudas. Tai būtų labai gera pamoka. 

Man tik įdomu, kaip žmonės po tokių kalbų ramiai žiūri savo vaikams ar artimiems žmonėms į akis? Vaikus atseit auklėjate gerais žmonėmis, mokote dorovės ir taip toliau – ir tuo pačiu metu skatinate tokius dalykus, palaikote netvarkę visuomenėje, nekenčiate žmonių, kurie sunkiai dirba, kad visiems (tame tarpe ir jums, mielieji) būtų saugiau gyventi. Neatrodo nelogiška ir nenuoseklu? 

Aš labai gerai matau, kas darosi keliuose, ir galiu pasakyti tik tiek – džiaugiuosi, kad yra daug radarų, nežymėtų policijos automobilių, žmonės vis dažniau filmuoja ir fotografuoja pažeidimus, keliuose chaosas vis labiau stabdomas, ir būčiau netgi už tai, kad tas stabdymas būtų dar intensyvesnis. Nes aš matau, kaip žmonės važinėja – o tikrai labai didelė dalis žmonių baisiai. 

Pavyzdys iš realaus gyvenimo: važiuoju keliu maksimaliu leidžiamu greičiu. Tarkim, tas greitis yra 90 km/h. Taigi, važiuoju tokiu greičiu (ne kokiais 60 km/h užmiestyje), ir ką? Daugybė žmonių lenkia, ir jų tikrai labai, labai daug. Lenkia per ištisines linijas, prieš kalną, prieš posūkius. Kai staiga pamato prieš save kitą transporto priemonę – tada jau kuo greičiau stengiasi lįsti atgal į savo juostą, ir tiesiai man prieš nosį. 

Tada jau man reikia pristabdyti, kad užleisčiau tokį erelį, kuris buvo toks kietas lenkdamas prieš posūkį per ištisinę liniją (nes gi važiuoti 90 km/h greičiu jam „ne fasonas“), bet pamatęs mašiną iš priekio jau ne toks ir kietas, bijo mirti – tu jį tik užleisk greičiau! Užleidžiu, aišku, gaila gi žmogaus, koks jis bebūtų. Aš gi nenoriu, kad kažkas mirtų, ypač tie nekaltieji, kurie savo juosta važiuoja jam iš priekio. Bet kartu ir juokingas toks jokios logikos ir nuoseklumo nebuvimas tokio žmogaus veiksmuose. 

Ir čia tik vienas pavyzdys. Užtenka pasižiūrėti žinias, ir pavyzdžių (tik jau deja, žymiai tragiškiau pasibaigusių) galima pamatyti kur kas daugiau. Ir ką – nereikia radarų? Nereikia nežymėtų automobilių? Nereikia baudų? Reikia, ir kuo daugiau! Tik tada visi galėsime ramiau jaustis. 

Ir tik nereikia aiškinti, kad atseit „reikia šviesti visuomenę“! Dar per mažai apšviesta? Gyvename ne 1930 metais, kai žmonės be arkliu traukiamo vežimo daugiau nieko nematė, o vienintelis informacijos šaltinis kaimo troboje buvo traškantis radijo taškas ir pokalbiai turguje. Informacijos apie taisyklių nesilaikymą ir jo pasekmes yra labai, labai daug. Kokios būna avarijų pasekmės – irgi labai vaizdžiai yra matė visi. Visuomenė šiais laikais yra tiek apšviesta, kad jau tikrai daugiau nebėra kur. Bet jeigu kai kuriuos žmones vis tiek traukia pažeidinėti, nusikalsti, kelti chaosą – tai kas belieka? Tik bausti! O ką daryti, glostyti galvelę? 

Apskritai, daug žmonių nesugeba pripažinti savo klaidų. Jeigu jie patys viršijo greitį, važinėjo neblaivūs, neprisisegę saugos diržais, arba tarkim girti susimušė kavinėje, internete pasiūlė susidoroti su tautinėmis mažumomis, bandė ką nors pavogti saugomoje teritorijoje, ir už tai buvo nubausti – jie nepripažins, kad kalti yra patys. Jiems kalti bus „mentai“, labai dažnais atvejais ir apsauga – „pusmenčiai“, ir jie kolios juos paskutiniais žodžiais, net nepagalvodami kad patys yra savo problemų kaltininkai. 

Policija dirba savo darbą. Jūs pažeidinėjate – jie nutraukia jūsų daromus pavojingus veiksmus ir baudžia. Ir labai gerai daro, kad baudžia. Tai juk labai efektyvu – gauna pilietis vieną baudą, antrą, trečią... Ir žiūrėk, jau bijo pažeidinėti įstatymus. Jeigu mėgo palakstyti – nebelaksto, nes jau baisu (o jeigu žmogus nors kiek mąstantis, tai jis nustoja lakstyti ne tik dėl to, kad bijo baudų, bet ir dėl to, kad supranta – tai kelia pavojų ir jam pačiam, ir kitiems). Valio, tikslas dalinai pasiektas – visuomenėje pasidarė šiek tiek saugiau! Bet to neužtenka. Blogis ir chaosas turi būti išnaikinti pilnai (kas nesuprato, tiems paaiškinu – ne blogi žmonės išnaikinti fiziškai, bet blogis, kaip reiškinys). 

Blogiui, chaosui, tvarkos nesilaikymui ir įstatymų bei taisyklių pažeidinėjimui neturi ir negali būti jokios tolerancijos ir jokių pateisinimų – jokių „žmogus gal pasikarščiavo, gal žmona gimdė, gal bloga nuotaika, gal sunkus gyvenimas, algos gauna mažai o čia dar baudžia... “. Protingas ir mąstantis individas (o žmonės, bent jau teoriškai, turėtų tokie būti – vis dėl to, labiausiai intelektualiai išsivysčiusi gyvybės forma žemėje) turi kontroliuoti savo emocijas ir instinktyvius pasąmonės impulsus, o ne emocionalus – gamtinis pradas kontroliuoti jį. Deja, kai viršų paima emocijos – būtent tada žmonės prisidaro didžiąją dalį savo problemų (ne paskutinėje vietoje ir alkoholis bei kitos narkotinės medžiagos, kurios irgi padaro tą patį – užslopina protą, duoda valią emocijoms ir instinktyviems nelogiškiems veiksmams). 

Jeigu norite, kad nebaustų – tai viskas labai paprasta: laikomės taisyklių, važinėjam teisingai, kitose gyvenimo srityse irgi elgiamės teisingai – tai niekas ir nebaus. Daug girdėjote istorijų, kad normaliai važiavusį ar besielgusį žmogų nubaustų už nieką? Manęs kažkodėl nė karto nėra nubaudę už važinėjimą pagal taisykles. 

Dar daugiau – galvojat, aš niekada nesu prasižengęs? Vieną kartą esu gavęs baudą – važiavau per greit, buvau nufotografuotas radaro. Bet skirtingai nei kai kurie, nepuoliau kaltinti visų aplinkui, kad kokia čia baisi šalis, visi tik renka baudas, plėšia vargšą žmogų, pareigūnai tokie ir anokie – absoliučiai ne (beje, viršijimas buvo mažas ir bauda nedidelė, bet ne tame esmė). Aš kažkodėl sugebu pripažinti, kad mano klaidos yra mano klaidos, niekas dėl jų nėra kaltas – tik aš pats. Stengiuosi iš kiekvienos netyčinės klaidos pasimokyti, kad daugiau tai niekada nepasikartotų. Kodėl kiti taip negali? Kas trukdo? 

Juokinga, kai žmonės dėl savo nusižengimų kaltina pareigūnus. Žinojai, kad už greičio viršijimą yra baudžiama? Žinojai. Bet vis tiek lėkei? Lėkei. Tai ko tada siunti, ko rodai ožius? Taigi pats to ir norėjai – ko siekei, tą ir gavai. Ko dabar nepatenkintas? 

Kiti sako – tai tegul gaudo atvirai, su žymėtomis mašinomis... O kodėl jos apskritai turi būti žymėtos? Kad pamatę pareigūnų automobilį, po to pamirksėtumėte ilgomis šviesomis priešais važiuojantiems, jie pristabdytų, o pravažiavę pareigūnus vėl lėktų kaip pasiutę, keldami pavojų visiems, tai pat ir man? Ne, ačiū! Tegul žmonės važinėja tvarkingai, nežinodami kada „užsiraus“ ant nežymėto automobilio – dėl to mums, doriems visuomenės nariams, bus tik geriau. 

Beje, pamatęs policiją, niekada neperspėju šviesomis iš priekio važiuojančių vairuotojų. Kodėl aš turiu gailėtis pažeidėjų, kurie potencialiai gali (neduok Dieve, aišku) pridaryti problemų man ar mano artimiems žmonėms, už ką aš juos turiu glostyti pagal plauką? Ne, tegul gauna baudą, jeigu laksto. Tai yra teisinga ir sąžininga. Kitą kartą žinos. 

Žinau, kad mano straipsnis sukels daug kam daugybę pykčio, bet tai jau jūsų problemos, ne mano. Aišku, daug kam gali kilti klausimas – kas čia, gal policijos pareigūnas rašo (nors labiau tikėtina, kad bus pavartotas žodis „mentas“, ir tai tik vienas iš gražesnių epitetų, jų yra ir ne tokių gražių – patys žinote, nevardinsiu). Ne, dirbu darbą, kuriame yra kiek mažiau įgaliojimų – apsaugoje. Straipsnius apie betvarkę visuomenėje rašiau ir manau kad rašysiu, nes savo darbe irgi prisižiūriu pakankamai daug kvailo, nelogiško, nenuoseklaus ir netgi juokingo žmonių elgesio, kuris pirmiausiai kenkia jiems patiems. Juk kas galiausiai lieka neįleisti, pagauti apsivogę, prireikus gauna dujų ar prieš juos būna panaudota fizinė prievarta, būna perduodami pareigūnams ir lieka nubausti? Tik jie, nusižengusieji! 

Kad ir kiek jūs pyktumėte, rėktumėte, rašinėtumėte įžeidžiančius komentarus, stumdytumėtės girti, grąsintumėt „pasodinti“ ir t. t. – vis tiek jūs pralaimite. Nes jūsų pusėje netiesa. Tiesa yra pusėje tų, kurie palaiko visuomenės tvarką ir dorų žmonių teisę normaliai gyventi. Prieš įstatymus nepapūsite, kad ir kiek „šakotumėtės“ – nes prisidarysite blogiau tik sau. Patarčiau labai draugiškai – nebūkite sau priešais. Elkitės normaliai, tada bus geriau ir jums patiems, ir žmonėms aplink. 

Esu tikintis žmogus, todėl netgi krikščioniškai galiu pasižiūrėti į visa tai – blogis turi būti naikinamas (dar kartą pakartosiu – ne blogi žmonės, o blogis juose) ir užleisti vietą gėriui. Kartais gėris nugali tiesiog savo užkrečiančiu pavyzdžiu ir idėjomis, bet visada atsiranda žmonių, kurie to nesupranta, ir tada jau tenka taikyti kiek kitokius metodus, ne visada labai „elegantiškus“, bet užtat labai efektyvius – baudos, teistumai, kraštutiniais atvejais – įkalinimai, pripurkštos dujos į veidą už agresyvų elgesį ar girto neadekvataus asmens gėdingas išmetimas lauk iš baro. 

Jeigu žmogus nenori būti doras, jeigu jis to nenori suprasti geruoju, tai teks suprasti piktuoju. Kito kelio nėra. Ir jeigu niekas tuo neužsiimtų – mes gyventume pagal džiunglių įstatymus, kur „teisus“ tas, kuris tuo momentu stipriausias (nors rytoj gal atsiras dar stipresnis). Tokioje visuomenėje būtų baisu išeiti  gatvę, o namie irgi nelabai ramu – reikėtų miegoti apsikabinus kirvį. 

Taigi, būkime protingi ir pripažinkime savo klaidas, ir gerbkime tuos, kurie labai sunkiai dirba, kad gyventume civilizuotai, o ne kaip džiunglėse. Kad ir kiek piktintumėtės, bet, ko gero, nė vienas nenorėtumėte gyventi visuomenėje be policijos ir kitų panašių struktūrų. Jeigu jų vieną dieną neliktų, visai tūkstančius metų kurtai civilizacijai ir technologinei pažangai sugriauti ir išvogti užtektų vienos dienos.