Kur veda kelias

Gal naktis, gal diena tave šaukė slapčia,
Tuo nebyliu balsu tiktai tau girdimu.
Tu ėjai vis ėjai, saulė kilo ir leidos
Rausvėjo skliautai. Jaunatis, pilnatis
Ar mėnulio delčia, rytas kėlė vėl šaukė diena,
Ir naktis pasiklydus mįslingam sapne.
Tave vedė slapčia tuo vingiuojančiu tolin keliu.
Susikibę už rankų žilvičiai žali tau vis mojo
Sustoję pilkam pakely. Tvino upės pavasariais,
Liejo kelius, skendo vasarų saulė išslleidus
Gėlėtus sparnus, Ir ruduo skrido lapais
Lyg paukščiai skliaute. Medžiai skendo rūke
Lyg auksiniai laivai, rudenėjančio ryto miražo gaisrai.
Kelias veda tolyn ir tolyn. Ar kas gali nuspėti
Jo vingius painius, tad keliauki toliau rudenelio taku.

2017-09-29
Audronaša

2018-06-26 09:30:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2018-06-28 08:03:05

Niekas nežino ateities kelių, svarbu, kad tie keliai vestų tik pirmyn, tik tolyn...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-27 09:56:41

Tikroviškas bei poetiškas sudėtingo gyvenimo apmąstymas.
Kelias veda tiktai pirmyn, atimdamas mums teisę ne tik sugrįžti ir ištaisyti klaidas, bet ir sustoti. Jeigu ir grįšime, tai tiktai kitame lygmenyje. 

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2018-06-26 22:48:58

Lyriškas ir vaizdingas kalbėjimas