Būnam kartais pikti, pagiežingi,
Nežinai, kas čia kaltas... Galbūt...
Gal reikėtų save „užblokuoti“,
Į save iš esmės atsisukt...
Būnam kartais piktoki, įžūlūs,
Nežinia, kaltas tu, o gal aš...
Trūksta žodžių ištarti, išdrįsti:
„Gal nerūstauk, nepyk ant manęs“.
Būnam kartais nevykusiai „saldūs“ –
Mokam dirbtinę šypseną piešt
Ir, veidmainių skraiste prisidengę,
Kitą širdį įskaudint, paliest...
Būna kartais, akimirkos laša
Mažutėliais dviveidžiais dygliais...
Gal nuo jų apsisaugot norėtum,
Tik Aukščiausias tau leis ar neleis?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-24 12:20:56
Eilės atspindinčios gyvenimišką tikrovę.
Nors niekas nesėja sėklų, bet kiekviename žmoguje sudygsta gėrio ir blogio daigai. Veši jie pas visus nevienodai. Pas vienus geriau veši gėrio daigai, o pas kitus blogio ir net šie daigai užgožia geruosius daigus. Kurie geriau auga, priklauso nuo to, kuriuos žmogus labiau puoselėja. Tai nuo seno žinomas dėsnis.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-21 15:50:15
Geros eilės. Ir tikrai kartais būnam tokiais, kokiais vėliau darosi net gėda prisiminti...