Kopiu į kalnus, į pakalnes leidžiuos,
keliauju muzikos garsais,
nepatikėsit, kur jie veda, - keliais,
kuriuos jau praėjai, dienom, kurios sudužo,
naktim, kada žvaigždynais keliavai.
Jausmais, kurie persitempe, gal trūko.
Žiedais, kurie nuvyto nelauktai.
Perkūnijom, liūtim, žaibais keliauju
ir ilgesio gijom dar nesutrūkusiom,
kol atmintis į save laiko naštą įsileis.
Taip švelniai muzikos garsais į kalnus kylu
ir saulę tekant pamatau. nejau toks nuostabus pasaulis?
nejau jį pirmą kart matau. Nejau lyg ant bangos
sūpuoja muzika, ošimą jūros išgirstu,
žuvėdrų klyksmą lyg preliudiją gyvybei vandenų.
Lyg ant bangos sūrokas vėjas neša į aukštumas šilkinių debesų.

2018.04.02.