Laike skęsta saulė, sutviska žvaigždės,
pavasaryje gimsta gyvybės daigai,
laikui atėjus, sumirga raidės,
vėjui pūstelėjus nubyra žiedai.

Laikas brandina gyvenimo prasmę
skausmo, džiaugsmo sumaištyje,
atskraidina vieversio giesmę,
sunyksta kasdienybėje, būtyje.

Laikas užgydo tėvynės, mūsų žaizdas,
negailestingai nužymi randus,
ant žemės palieka pėdas sunkias,
erdvėje paskleidžia gandus tamsius...

Laikas džiuginantis, apgaulingas,
beribėje visatoje viskas ar niekas,
žemėje – žaismingas valdovas...

2010 m.