Paskirsiu šitą dieną tau
Ir tavo garbei nusiausiu kojas.
Asfaltą mint be galo pavargau,
Tad šalimais basa žingsniuoju...
Klausausi, kaip istorijas seki,
Audrų trofėjais dekoruoji krantą.
Palieki pėdsakus net akmeny
Daug sykių skaudžiai atsitrenkus.
Tolyn nuo šurmulio, tolyn! –
Balti purslai aptaško kojas.
Dabar girdžiu – pačioj širdy,
Kaip aš – tu sopuliu vaitoji.
Ir ašaroji gintarais,
O žmonės juos į saujas renka.
Legendos sako, jog kadais
Nupynė meilė tinklą tankų...
Nors ne legendoj gyvenu,
Tačiau ir aš į jį papuoliau.
Einu basa švelniu krantu,
O meilė tau – purslais prie kojų...
2018 m. gegužės 20 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-06-12 13:23:07
Įtikinamos eilės, kitokios...
Vartotojas (-a): Jemelia
Sukurta: 2018-06-10 10:23:48
Kaip galima nusiauti kojas? Batus - taip. Taisytinas.
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-06-08 17:39:14
Perskaičiau pirmas dvi eilutes ir stop. Totali aritmiška, berimė katastrofa. Atleiskite.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-06-07 14:30:04
Nuostabi meilė ir dovana - ši diena (na tikriausiai, ir visos kitos bus panašios) JAM. Manau, kad tinklas abu išlaikys ilgai ilgai.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-06-07 13:30:02
net panorau prie jūros, taip vaizdžiai nutapyta....
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-07 12:12:11
Kur bebutų legendoj, gyvenime miela, kada meilė šalia pulsuoja.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-06-07 09:30:07
Romantiškai gražu