Nu ir lerva tu buvai – 
Nuolat man jausmus čiulpei! 
Daug čiulpei, ir dar norėjai, 
Susičiaupt vis negalėjai. 

Lojai nuolat kaip kalė, 
Nors atrodei kaip lėlė. 
Dovanojau tau gėles, 
Žiedus, trusus, sukneles... 

Kada babkes atiduosi? 
Tu ir pinigus čiulpei! 
Ką uždirbau – tau taškiau, 
Tu norėjai vis daugiau. 

Tu man daug skoloj esi, 
Atiduok blyn, ni goni! 
Už parfiumus, už saliarką – 
Nes vežiojau tokią lialką. 

Ten, kur tu tik panorėjai, 
Net į Palangą vežiau! 
Kada babkes atiduosi? 
Tu nestumk, grąžink greičiau! 

Tu iš bako man saliarką 
Iščiulpei, man žmonės sakė. 
Sau į tačką susipylei, 
Ir plaiksteisi kaip plaštakė. 

Tu ir nervus man čiulpei! 
Su kitais vis flirtavai... 
Man sakei – čia tiktai flirtas, 
Ko pavydi? Būk tu tvirtas! 

Čiulpei viską, kas pakliuvo, 
Tau vis buvo negana, 
Ir bandei vis pavaizduoti, 
Kad esi gera pana. 

Šūdas tu, o ne panelė, 
Dėlė esi, iš tiesų! 
Kur dabar čiulpi, įdomu? 
Kur radai durnų bernų? 

Tokių, koksai aš buvau. 
Į tave daug sukišau, 
Nors per smakrą jau varvėjo, 
Nors burnoj jau neturėjai, 

Bet rėkei vis – daugiau duok, 
Prabanga apdovanok. 
Be tavęs man daug geriau! 
Kai nieks nečiulpia – smagiau!