ne apie tėvus galvose laipioja pėdos
basos po rasos pasirodymo guldančios
pirštus paskui kulną saugiai nesužeisdamos 
įlipa į paklotą baltut baltutėlę lovą 
po drungno dušo prigult
nesakyt nieko
tylėti kol sušilę žmogeliukai
lyg kokie plastilininiai gugeliukai ims keltis
nuėję iš pėdų iki lovakraštės
ir lips pasimosikuodami kojelėmis 

nušoks į žemuogių lysvę
pakiš savo lanksčią galvą
po lapu ir stebės kaip ji parausta
it sūrio lazdelė apsibėrusi raudonpipiriais