Vėl šoktelėjai per vienus metus,
Vėl porą batų nudėvėjai,
Lyg žiogas striuokt per žydinčius laukus,
Juk liepą jų tiek daug žydėjo.
Jaunystė lyg varpelis din, din, din,
Tarsi mokyklinis skambutis.
Didžiuliais šuoliais vis pirmyn ir pamatai
Į tolius ji nurūko. Jau laikas po šapelį
Tarsi paukščiui rinkt ir sukti savo lizdą.
Ir savo laimės paukštę kelyje sutikt,
Kad vienišas neliktum.
2016.07.15.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-05-26 00:29:38
Esame įkalinti laiko rėmuose ir turime viską suspėti atlikti.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-05-25 21:30:42
Toks gyvenimas, todėl mes priklausomi nuo laiko. Patiko