Kai kartą nuvažiavau į lankas,
supratau, kad pamiršau dalgį.
Nors sekmadienį dirbti nejauku,
paprašiau kritiką ir nuodėmklausį Algį,
kad atsiųstų elektroniniu paštu,
ką jis ir padarė vėlyvu laiku.
Todėl įvykus susidūrimui su tikrove,
mano mintys ir jausmai trupa į raides –
jų šukes prieš akis sukrovęs
spaudžiu murziną atgailos klavišą
ir renku žodžius į monitoriaus ekraną
murmėdamas: suvaldyk sakinį vienišą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2018-05-12 09:00:02
Finalinis murmesys užnešė į logikos duobę: ką valdyti? Jau viskas sumalta, praretinta...
A, vis dėlto gražu, poetinė logika sako: Algi, dalgis dalgiu, bet verčiau vesk šen Pegasą, nes neturiu.
Aktualu ne tik rašto kankiniams.
Nesidairant (už, - virš)potekstėse, galima (suvokimo) lankose ir laisvai pažvengti, ne(si)valdant.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-05-11 20:57:12
jūs savame stiliuje
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-05-10 21:08:20
Liuks.
Išvada: nereikia vengti rizikuoti. Net nuvažiavus į lankas galima rasti išeitį,