Santrauka:
būna dienų, kai lija... lauke ir širdyje....
Palšas
Rūko
Jautis
Užgulė
Lapkričio
Dieną
Ir jam visai nusispjauti,
Kad tiesiai ragais į sielą...
Rūkas
Prarija
Riksmą
Ūkanos
Sugeria
Žvilgsnius
Eina bevardžiai iksai
Kasdieniais, pavargusiais žingsniais
Tiktai
Mintys
Negrįmsta
Į storą
Miglų
Patalą
Tiktai jų nesukrimsti
Rūkui – besočiui padarui...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-11-30 14:20:01
toks su slapta nesamoninga agresija... patiko
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-11-30 11:42:09
Tikrai- įkalei kaip reikiant. , šaunus sugalvojimas:)
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2006-11-29 23:18:58
Taip ir dvelkia lapkričio migla ir ūkanomis.