Kaštonų baltos akys ryte sužibo,
Kam išėjai, kai rytas kilo?
Kam palikai prie vartų stovėti vieną,
Kada Šalpusnis krovė žiedą?
Kam išėjai, miela motule,
Seniai akelės melsvos
Pro langą žiūri?
Į kelią tą taip ilgesingai skaudų...
Oi eisiu, eisiu prie tavo kapo,
Kalbėsiu tyliai aš maldą savo.
Ar tau nešalta, kai vėjas šoka,
Kada lietaus lašeliai į širdį sminga?
Tu pakuždėk, mieloji mano,
Kas Tavo sielą aukštybėj gano?
Ar kasos tavo dar vis juoduoja,
Gal pražilai nuo rūpestėlių?
Aš čia viena prie vartų stoviu,
Kaip padėkot už meilę tavo?..
Kalbėsiu maldą aš tyliai tyliai...
Į Tavo širdį kaštonų akys sminga...