Į tavo širdį, motina, einu,
Tu amžina tartum virš mūsų saulė,
Tu – menas pats didžiausias iš visų menų,
Dosniausios tavo šiam pasauly saujos.
 
Tave kaip spindulį šviesiausiąjį menu,
Iš čia prasideda pati didžiausia meilė,
Tu – kelias tas, kuriuo einu,
Nes be tavęs išnyktų šis pasaulis.
 
Išdžiūtų žemė, taptų mums bergždžia,
Nebežydėtų gėlės, nederėtų duona,
Tu – visa ko esmė, pradžių pradžia,
Tu – amžinybėjė ugnim plevenanti aguona.
 
Tik dėl tavęs esu aš čia,
Prilygstančioji dieviškai Madonai.