Savo kojas į žemę suleido žibuoklė,
Žvelgia mėlynos akys į saulę,
Džiugina širdis pavasario džiaugsmu,
Vėjas lengvai jos garbanas draiko.
Žydi prie miško viena melsvaakė,
Pievoje skamba žiogo malda
Ir smuiko čirenimas vėjy...
Plaikstosi mėlynos garbanos plaikstos,
Vėjas bučiuoja želmenį pievos gale,
Tik brydės nebėra,
Kur buvo vaikystė basa...
Skamba smuiko melodija skamba,
Tyliai čiurlena Venta,
Rymo pušelė liauna,
Tik malda jau ne ta...
Išėjo Motina su nėriniu rankoj,
Paliko pavasario žiedus.